Ankstyvas rytas. Šalta, baugu, niūru. Aplink kryžiuočių kapinės. Aš prieinu prie kryžiaus ir paskaitau, kas ten parašyta. Ten palaidotas narsus kryžiuočių karys. (Gabrielius Viskontas)

......

  Ant kalno pamačiau kryžius. Aš ten nuėjau ir išsigandau. Apsiniaukęs dangus ir tyla. Tada supratau, kodėl žmonės ten neina. (Gabija)

.......

   Kartą aš vaikščiojau po kalnus. Pastebėjau kryžių. Aš savęs paklausiau: kas tai galėtų būti? Užlipau ant kalno ir išvydau kapines. Jos buvo šiurpios, šaltos, baisios. Kryžiai stovėjo tylūs. Tarp jų buvo ir senos bažnyčios pamatai. (Nojus)

.......

   Stovėjo niūrus ir tamsus kalnas. Ant jo buvo kapinės. Jos atrodė šiurpiai. Bet tolumoje už kalno matėsi linksmas kaimelis. Ten žmonės buvo linksmi. Jie nieko nežinojo apie kapines. (Tadas)